KATALIKAI.LT --- Teminiai puslapiai

Tikëjimo iðpaþinimas

Katalikø Baþnyèios Katekizmas apie krikðèioniø tikëjimo iðpaþinimà: I dalis, II skyrius (185-1065)

Apaðtalø tikëjimo iðpaþinimas

TIKIU Á DIEVÀ TËVÀ visagalá,
dangaus ir þemës Sutvërëjà;

ir á Jëzø Kristø,
vienatiná jo Sûnø, mûsø Vieðpatá,
(nusilenkiame) kuris prasidëjo ið Ðventosios Dvasios,
gimë ið Mergelës Marijos, (atsitiesiame)
kentëjo prie Poncijaus Piloto,
buvo prikaltas prie kryþiaus,
numiræs ir palaidotas;
nuþengë á pragarus;
treèiàjà dienà këlësi ið numirusiø;
áþengë á dangø,
sëdi visagalio Dievo Tëvo deðinëje,
ið ten ateis gyvøjø ir mirusiøjø teisti.

Tikiu á Ðventàjà Dvasià,
ðventàjà visuotinæ Baþnyèià,
ðventøjø bendravimà,
nuodëmiø atleidimà,
kûno ið numirusiø prisikëlimà
ir amþinàjá gyvenimà.

Amen.

IMPRIMATUR. + Vysk. Jonas Boruta SJ.
Plg. Ðventojo roþinio pamaldos. Vilnius: Katalikø pasaulis, 2003. P. 83.

Tikëjimas yra þmogaus atsakymas Dievui, kuris apsireiðkia ir atsiduoda, gausiai teikdamas ðviesos galutinës savo gyvenimo prasmës ieðkanèiam þmogui. Baþnyèia visà savo tikëjimo esmæ norëjo sutelkti á organiðkas ir darnias santraukas, pirmiausia skirtas besirengiantiems Krikðtui. Ðv. Kirilas Jeruzalietis sako, kad „ði tikëjimo sintezë nëra sudaryta pagal þmoniø nuomones; ið viso Ðventojo Raðto buvo iðsirinkta tai, kas svarbiausia, kad bûtø sudaryta vieninga tikëjimo doktrina“. Ðios tikëjimo santraukos vadinamos „Tikëjimo iðpaþinimais“, nes jos glaustai iðreiðkia krikðèioniø iðpaþástamà tikëjimà. Jos vadinamos „Credo“, („Tikiu“), nes paprastai prasideda ðiuo lotyniðkuoju þodþiu. Jos vadinamos ir „tikëjimo simboliais“, nes yra tikinèiøjø atpaþinimo ir bendrumo þenklas.

Pirmà kartà tikëjimas iðpaþástamas Krikðto metu. Tad „tikëjimo simbolis“ pirmiausia yra Krikðto simbolis. Kadangi krikðtijama „vardan Tëvo ir Sûnaus, ir Ðventosios Dvasios“ (Mt 28, 19), Krikðto metu iðpaþástamos tiesos yra iðdëstytos pagal ryðá su trimis Ðvenèiausiosios Trejybës Asmenimis.

Kalbëti „Credo“ tikint - tai bendrauti su Dievu – Tëvu ir Sûnumi, ir Ðventàja Dvasia. Taip pat tai bendravimas ir su visa Baþnyèia, kuri mums perduoda tikëjimà ir kurios prieglobstyje mes tikime.

Baþnyèios gyvenimui ypaè svarbûs du simboliai:

Apaðtalø Simbolis (Apðatalø tikëjimo iðpaþinimas). Taip vadinamas dël to, kad jis laikomas tikslia apaðtalø tikëjimo santrauka. Tai senas Romos Baþnyèios tikëjimo simbolis, perduodamas Krikðto valandà.

Nikëjos – Konstantinopolio Simbolis yra dviejø pirmøjø visuotiniø Baþnyèios Susirinkimø (325 ir 381 m.) vaisius. Ir ðiandien jis yra bendras visoms didþiosioms Rytø ir Vakarø Baþnyèioms.

Nikëjos – Konstantinopolio tikëjimo iðpaþinimas

TIKIU Á VIENÀ DIEVÀ, visagalá Tëvà,
dangaus ir þemës, regimosios ir neregimosios visatos Kûrëjà.

Tikiu á vienà Vieðpatá Jëzø Kristø, vienatiná Dievo Sûnø,
prieð visus amþius gimusá ið Tëvo:
Dievà ið Dievo, ðviesà ið ðviesos, tikrà Dievà ið tikro Dievo;
gimusá, bet ne sukurtà, esantá vienos prigimties su Tëvu.
Per já visa yra padaryta.
Jis dël mûsø, þmoniø, dël mûsø iðganymo nuþengë ið dangaus.
(nusilenkiame) Ðventosios Dvasios veikimu
priëmë kûnà ið Mergelës Marijos ir tapo þmogumi. (atsitiesiame)
Valdant Poncijui Pilotui,
jis dël mûsø buvo prikaltas prie kryþiaus, nukankintas ir palaidotas.
Kaip Ðventajame Raðte iðpranaðauta,
treèiàjà dienà prisikëlë ið numirusiø.
Áþengë á dangø ir sëdi Dievo Tëvo deðinëje.
Jis vël garbingai ateis gyvøjø ir mirusiøjø teisti ir vieðpataus per amþius.

Tikiu á Ðventàjà Dvasià, Vieðpatá Gaivintojà,
kylanèià ið Tëvo ir Sûnaus,
su Tëvu ir Sûnumi garbinamà ir ðlovinamà,
kalbëjusià per pranaðus.
Tikiu vienà, ðventà, visuotinæ, apaðtalinæ Baþnyèià.
Pripaþástu vienà Krikðtà nuodëmëms atleisti.
Laukiu mirusiøjø prisikëlimo
ir bûsimo amþinojo gyvenimo. Amen.

IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenës ordinariatas, 2003. P. 17-21.